0
0
Šventės.LT » Nedarbo dienos

Nedarbo dienos 2025

Nedarbo dienos 2024–2024

Atnaujinta:

Šventinės nedarbo dienos Lietuvoje 2025 metais. Kalendoriuje jos dažniausiai žymimos raudona spalva. Šios šventinės dienos minimos skirtingomis progomis tai tradicinės religinės šventės, valstybei svarbių istorinių datų minėjimas, kitos tradicinėmis tapusios šventės. Nors progų, kurios minimo šventinėmis nedarbo dienomis kilmė skirtinga, tačiau jos visos turi vieną bendrą savybę, šios dienos yra papildomas laisvadienis dirbantiesiems ir besimokantiesiems (moksleiviams, studentams).

Nedarbo dienos – papildomas laikas gerinti savijautai, stiprinti bendruomeniškumui

Nedarbo dienos, kurios yra nacionalinių švenčių dalis, taip pat leidžia žmonėms atsipalaiduoti ir pasisemti naujų jėgų.

Poilsis nuo darbo ar mokslų gali padėti atsiverti naujoms perspektyvoms ir idėjoms. Jis leidžia žmonėms atsijungti nuo įprasto mąstymo ir grįžti su nauju kūrybiškumo ir gebėjimo spręsti problemas pojūčiu.

Laisvos nuo darbo dienos tuo pačiu suteikia galimybę pailsėti nuo kasdienių darbų, sumažina stresą ir pagerina psichinę savijautą. Šis fizinis ir protinis poilsis yra labai svarbus bendrai gerovei palaikyti.

Suteikus suplanuotas nedarbo dienas, gali sumažėti neplanuotų neatvykimų į darbą dėl ligos ar perdegimo, o tai naudinga ir darbdaviams, ir švietimo įstaigoms, nes užtikrinama pastovesnė ir patikimesnė darbo jėga ar studentai, mokiniai. Be to, nacionalinės šventės primena žmonėms, kad jie yra didesnės bendruomenės dalis ir kad juos su bendrapiliečiais sieja bendras paveldas. Tai gali sustiprinti socialinę sanglaudą ir sumažinti izoliacijos jausmą.

Nacionalinės šventės dažnai apima bendruomenės renginius ir šventes, suteikiančias asmenims galimybę įsitraukti į pilietinę veiklą, savanorišką darbą ar prisidėti prie savo bendruomenės. Nacionalinės ceremonijos, paradai ir kultūriniai renginiai padeda šviesti žmones apie Lietuvos tautos istoriją ir vertybes. Jos suteikia galimybę mokyti jaunesniąsias kartas apie savo šalies praeitį ir aukas, kurios buvo padarytos siekiant dabartinio jos statuso.

Apibendrinant galima teigti, kad šventinės nedarbo dienos yra labai svarbios dirbančiųjų ir besimokančiųjų fizinei, protinei ir emocinei gerovei. Jos prisideda prie produktyvumo, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir asmeninio augimo, taip pat padeda išsaugoti kultūrinį ir nacionalinį tapatumą. Šios nedarbo dienos yra ne tik patogumo reikalas, bet ir esminė sveiko ir visaverčio pilietiško gyvenimo dalis.

Žemiau pateikiame išsamų sąrašą šventinių nedarbo dienų ateinantiems septyneriems metams. Sąraše šventinės dienos nuo 2025, 2026 ... iki 2032 metų.

Nedarbo dienos 2025 metais (visos):

  • Vasario 16 d. (sekmadienis) – Lietuvos valstybės atkūrimo diena.
    Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Tai istoriškai Lietuvai svarbi diena, kuri yra švenčiama kasmet ir yra nedarbo diena. Vasario 16-oji yra Lietuvos šventė, skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos dvidešimties signatarų pasirašytam Lietuvos nepriklausomybės aktui paminėti. Šios šventės metu vyksta įvairūs renginiai, kultūriniai pasirodymai ir vėliavų pakėlimo ceremonijos visoje Lietuvoje. Tai nacionalinio pasididžiavimo diena, kuri mini Lietuvai grąžintą valstybingumą ir mūsų šalies siekį kurti demokratišką bei darnią valstybę. Pasiūlymai Vasario 16-ajai 2025 >>
     
  • Kovo 11 d. (antradienis) – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.
    Nepriklausomybės atkūrimo diena. Lietuva šią dieną mini 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo įtvirtintą nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Tai istoriškai lietuvių tautai svarbi diena, kadangi būtent kovo 11-ąją buvo pasirašytas nepriklausomos Lietuvos istorijai svarbiausias dokumentas – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas. Akte skelbiama, kad juo yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol tampa nepriklausoma valstybe. Šio dokumento pasirašymas suvaidino lemiamą vaidmenį Sovietų Sąjungai subyrėjus ir galiausiai lėmė visišką Lietuvos suvereniteto atkūrimą ir tarptautinį nepriklausomos valstybės pripažinimą. Dabar Kovo 11-oji kasmet minima kaip Lietuvos Nepriklausomybės diena. Kovo 11-ąją vyksta įvairūs renginiai, kultūriniai pasirodymai ir vėliavų pakėlimo ceremonijos visoje Lietuvoje. Pasiūlymai Kovo 11-ajai 2025 >>
     
  • Balandžio 20 d. (sekmadienis) – Šv. Velykos.
    Ši diena laikoma seniausia krikščioniškąja švente. Jos prasmė yra Kristaus prisikėlimo iš numirusiųjų po nukryžiavimo paminėjimas. Taip pat tai laikoma gražiausia pavasario švente, kuri skelbia pavasario pradžią. Šv. Velykos kiekvienais metais minimo skirtingomis datomis, tačiau visada sekmadienį. Pasiūlymai Velykoms 2025 >>
     
  • Balandžio 21 d. (pirmadienis) – Antroji Šv. Velykų diena.
    Ši diena tradiciškai skirta kaimynų, giminių ir draugų lankymui. Antrą dieną vaikai eina „kiaušiniauti“, žaisti kiaušinių ridenimo žaidimus. Dažnai antrąją Velykų dieną džiugina pavasariškas oras, tad gražios draugų, giminių kompanijos lankosi gamtoje, keičiasi margučiais, sveikina vieni kitus su pavasario pradžia
     
  • Gegužės 1 d. (ketvirtadienis) – Tarptautinė darbo diena.
    Gegužės 1-oji daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, švenčiama kaip Tarptautinė darbininkų diena arba Darbo diena. Lietuvoje gegužės 1-oji yra valstybinė šventė, todėl dauguma įmonių, valstybinių įstaigų ir mokyklų paprastai nedirba. Šią dieną pagerbiami ir švenčiami darbininkų ir darbo judėjimo pasiekimai. Žmonės dažnai dalyvauja įvairiuose renginiuose ir demonstracijose, kurias organizuoja profesinės sąjungos ir darbuotojų organizacijos. Šiais renginiais siekiama didinti informuotumą apie darbuotojų teises ir pasisakyti už sąžiningą darbo praktiką. Be to, šią laisvą dieną žmonės gali pasinaudoti proga atsipalaiduoti ir praleisti laiką su šeima ir draugais.
     
  • Birželio 24 d. (antradienis) – Joninės.
    Joninės - tradicinė lietuvių šventė, dar kartais vadinama Rasomis, švenčiama birželio 24 dieną. Tai krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena. Ji glaudžiai susijusi su vasaros saulėgrįža ir turi tiek pagoniškų, tiek krikščioniškų šaknų. Ši šventė žymi ilgiausią metų dieną ir yra laikas, kai švenčiamas vasaros atėjimas, taip pat gamtos grožis. Per Jonines Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gyventojai dalyvauja įvairiuose papročiuose ir tradicijose. 2003 metais Joninės, vykstančios birželio 24 d., Lietuvoje paskelbtos kaip valstybinė šventė, kuri taip pat yra ir nedarbo diena. Lietuvoje per Jonines kasmet vyksta daugybė renginių, skirtų švęsti vasaros saulėgrįžą, jie yra organizuojami tiek krikščionių bažnyčiose, tiek miestų centruose ar kitose bendruomeninėse vietovėse.
     
  • Liepos 6 d. (sekmadienis) – Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena.
    Liepos 6-oji - svarbi istorinė diena Lietuvoje. Šią dieną minima pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo 1253 m. liepos 6 d. diena. Mindaugo karūnavimas buvo reikšmingas įvykis mūsų istorijoje, kuris reiškė šalies pastangas susivienyti esant vienam valdovui. Nors Lietuva galiausiai tapo Didžiąja Kunigaikštyste, tai buvo svarbus žingsnis mūsų valstybingumo link. Mindaugo karūnavimo dieną visoje Lietuvoje organizuojami įvairūs renginiai, ceremonijos ir kultūriniai renginiai, skirti šalies istorijai ir kultūrai paminėti. Tai diena, kai mes visi susimąstome apie savo šaknis ir tautos raidą.
     
  • Rugpjūčio 15 d. (penktadienis) – Žolinė.
    Ši diena yra laikoma šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo švente, tačiau visuotinai priimtina šią šventę vadinti tiesiog Žoline. Pats šventės pavadinimas yra glaudžiai susijęs su žolynais, žolėmis, žoliavimu, o šventės metu už derlių yra dėkojama Motinai Žemei, deivei Žemynai. Žolinių metu į bažnyčią nešamos šventinti lauko ir darželio gėlių puokštės, senais laikais žemaičiai į jas įdėdavo piktdagį, dzūkai – daržovių, ūkininkai į gėlių puokštę – visų javų varpų. Tradiciškai šventė buvo švenčiama visoje Lietuvoje, o lietuviui tai buvo didelė šventė, pasakojama, kad dar per Velykas moterys susitikdavo ir pasitardavo, kaip ruošis Žolinei. Šiais laikais Žolinė yra minima visose bažnyčiose, daug kur vyksta atlaidai. Ši nedarbo diena – universali proga skirtingoms kartoms susirinkti į vieną vietą, pašvęsti ir pasidžiaugti praėjusia vasara.
     
  • Lapkričio 1 d. (šeštadienis) – Visų šventųjų diena.
    Lapkričio 1-oji - Visų šventųjų diena, tai svarbi religinė šventė Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių. Ši diena yra skirta pagerbti ir prisiminti šventuosius ir visus tikinčiuosius mirusiuosius. Visų Šventųjų dieną lietuviai paprastai lanko kapines, kad pagerbtų savo mirusius artimuosius, tvarko ir puošia kapus žvakutėmis, gėlėmis ir vainikais. Ši diena katalikų kalendoriuje turi didelę reikšmę ir suteikia žmonėms galimybę išreikšti savo meilę ir pagarbą mirusiems žmonėms. Tai laikas apmąstyti dvasinius ir amžinuosius gyvenimo aspektus. Lapkričio pirmąją, nedarbo dieną Lietuvoje, šeimos nariai dažnai susirenka kartu aplankyti kapų, taip sukurdami kartų vienybės ir tęstinumo jausmą. Nepaisant to, kad ši diena siejama su gedulu, taip pat švenčiamas mirusiųjų gyvenimas ir tikima pomirtiniu gyvenimu. Visų šventųjų diena Lietuvoje yra iškilmingų religinių apeigų ir šeimyninių bei bendruomeninių ryšių išraiškos šventė, pabrėžianti ilgalaikį gyvųjų ir mirusiųjų ryšį.
     
  • Lapkričio 2 d. (sekmadienis) – Vėlinės.
    Vėlinės arba Ilgės - mirusiųjų atminimo ir pagerbimo diena, minima lapkričio 2 dieną. Vėlinių pavadinimas kilęs iš lietuviško žodžio „vėlė“, kuris reiškia sielą arba dvasią. Panašiai kaip ir Visų šventųjų dienos metu, per Vėlines tradiciškai yra lankomi mirusiųjų kapai, uždegamos žvakės. Vėlinės - tai metas, kai galime prisiminti ir melstis už visas mirusiųjų sielas, įskaitant ir tas, kurios galbūt nebuvo pripažintos šventosiomis. Tai diena, kai galima apmąstyti mirusiųjų gyvenimą ir išreikšti jiems meilę bei pagarbą. Kai kuriuose Lietuvos regionuose su Vėlinėmis susiję ir tradiciniai papročiai. Pavyzdžiui, įprasta prie stalo užleisti vietą mirusiųjų sieloms ir palikti joms šiek tiek maisto. Ši praktika simbolizuoja tikėjimą, kad mirusiųjų dvasios šią dieną sugrįžta pas savo artimuosius. Vėlinių šventė tarsi papildo prieš tai vykstančią Visų šventųjų dieną, sukurdama dviejų dienų laikotarpį, skirtą prisiminti ir apmąstyti dvasinius gyvenimo ir mirties aspektus.
     
  • Gruodžio 24 d. (trečiadienis) – Šv. Kūčios.
    Šv. Kūčios Lietuvoje yra viena svarbiausių ir didžiausių šalies švenčių. Ji tradiciškai švenčiama gruodžio 24-osios vakarą. Kūčios - tai jaukių šeimos susibūrimų, šventinių valgių ir įvairių papročių laikymosi metas. Krikščioniškajame pasaulyje ši šventė mini Jėzaus gimimą, tačiau ši diena buvo švenčiama ir pagoniškais laikais, kuomet žmonės švęsdavo Saulėgrįžą. Pati svarbiausia Kūčių dalis - vakarienė, kurios metu susirenka visa šeima, pagal seną tradiciją prie vakarienės stalo sėdama patekėjus Vakarinei žvaigždei. Kūčių vakarienei ruošiama 12 skirtingų patiekalų. Tikima, kad Kūčių naktis stebuklinga - manyta, kad naktį prabyla gyvuliai, taip pat yra žinomi įvairūs Kūčių burtai. Po Kūčių vakarienės daug lietuvių dalyvauja vidurnakčio mišiose, kuriose maldomis ir giesmėmis švenčiamas Jėzaus gimimas. Šv. Kūčių šventės atmosfera yra be galo jauki, rami ir pripildyta džiugios Kalėdų dvasios. Kūčios yra šeimos, apmąstymų ir Kristaus gimimo šventimo metas.
     
  • Gruodžio 25 d. (ketvirtadienis) – Šv. Kalėdos.
    Nors Kūčių vakaras užima ypatingą vietą lietuvių tradicijose, Kalėdų diena yra natūralus šventės tęsinys, suteikiantis dar vieną galimybę šeimoms ir bendruomenėms susiburti ir praleisti laiką kartu. Kalėdų dieną šeimos dažnai dalyvauja šventiniuose renginiuose, susiburia prie šventinio stalo, keičiasi dovanomis. Dovanų keitimosi tradicija dažnai prasideda po Kūčių vakarienės ir tęsiasi Kalėdų dieną. Šeimos ir draugai keičiasi dovanomis, o vaikai ypač džiaugiasi sužinoję, kokios dovanos jų laukia, ieško pasislėpusio Kalėdų senelio. Šventės dieną, bažnyčiose gali būti rengiamos specialios Kalėdų dienos pamaldos, tęsiančios Kūčių metu prasidėjusias religines apeigas. Kalėdos – tai laikas, skirtas atsipalaiduoti ir pasimėgauti šeimos ir draugų kompanija.
     
  • Gruodžio 26 d. (penktadienis) – Antroji Šv. Kalėdų diena.
    Gruodžio 26-oji yra laikoma antrąja Kalėdų diena ir tai yra valstybinė šventė, nedarbo diena Lietuvoje. Ši diena yra ilgesnio Kalėdų šventimo laikotarpio dalis, pažymima įvairiais renginiais bei tradicijomis. Šeimos dažnai ir toliau renkasi ir leidžia laiką kartu, dalijasi likusiu šventiniu maistu ir mėgaujasi šventine dvasia. Daugelis žmonių pasinaudoja šventinėmis dienomis ir mėgaujasi ilgesnėmis atostogomis. Antrąją Kalėdų dieną žmonės renkasi keliauti, lankyti giminaičius ar tiesiog pailsėti nuo įprastos rutinos.
     

Ilgieji savaitgaliai 2025 metais:

  • Balandžio 20 – 21 d. – trijų dienų savaitgalis nuo šeštadienio iki pirmadienio (Šv. Velykos)
  • Rugpjūčio 15 – 17 d. – trijų dienų ilgasis savaitgalis nuo penktadienio iki sekmadienio (Žolinė)
  • Gruodžio 24 – 28 d. – net penkios iš eilės laisvos dienos nuo Kūčių iki sekmadienio (Šv. Kūčios, Šv. Kalėdos)

Šventinės nedarbo dienos 2025 metais, kurios bus viduryje savaitės:

  • Kovo 11 d. (antradienis) – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena
  • Gegužės 1 d. (ketvirtadienis) – Tarptautinė darbo diena
  • Birželio 24 d. (antradienis) – Joninės

Švenčių dienos 2025 metais be papildomų nedarbo dienų: