Šventinės - nedarbo dienos 2024

Nedarbo dienos Lietuvoje, kalendoriuje jos dažniausiai žymimos raudona spalva. Šios šventinės dienos minimos skirtingomis progomis tai tradicinės religinės šventės, valstybei svarbių istorinių datų minėjimas, kitos tradicinėmis tapusios šventės. Nors progų, kurios minimo šventinėmis nedarbo dienomis kilmė skirtinga, tačiau jos visos turi vieną bendrą savybę, šios dienos yra papildomas laisvadienis dirbantiesiems ir besimokantiesiems (moksleiviams, studentams).

Nedarbo idenos – papildomas laikas gerinti savijautai, stiprinti bendruomeniškumui

Nedarbo dienos, kurios yra nacionalinių švenčių dalis, taip pat leidžia žmonėms atsipalaiduoti ir pasisemti naujų jėgų.

Poilsis nuo darbo ar mokslų gali padėti atsiverti naujoms perspektyvoms ir idėjoms. Jis leidžia žmonėms atsijungti nuo įprasto mąstymo ir grįžti su nauju kūrybiškumo ir gebėjimo spręsti problemas pojūčiu.

Laisvos nuo darbo dienos tuo pačiu suteikia galimybę pailsėti nuo kasdienių darbų, sumažina stresą ir pagerina psichinę savijautą. Šis fizinis ir protinis poilsis yra labai svarbus bendrai gerovei palaikyti.

Suteikus suplanuotas nedarbo dienas, gali sumažėti neplanuotų neatvykimų į darbą dėl ligos ar perdegimo, o tai naudinga ir darbdaviams, ir švietimo įstaigoms, nes užtikrinama pastovesnė ir patikimesnė darbo jėga ar studentai, mokiniai. Be to, nacionalinės šventės primena žmonėms, kad jie yra didesnės bendruomenės dalis ir kad juos su bendrapiliečiais sieja bendras paveldas. Tai gali sustiprinti socialinę sanglaudą ir sumažinti izoliacijos jausmą.

Nacionalinės šventės dažnai apima bendruomenės renginius ir šventes, suteikiančias asmenims galimybę įsitraukti į pilietinę veiklą, savanorišką darbą ar prisidėti prie savo bendruomenės. Nacionalinės ceremonijos, paradai ir kultūriniai renginiai padeda šviesti žmones apie Lietuvos tautos istoriją ir vertybes. Jos suteikia galimybę mokyti jaunesniąsias kartas apie savo šalies praeitį ir aukas, kurios buvo padarytos siekiant dabartinio jos statuso.

Apibendrinant galima teigti, kad šventinės nedarbo dienos yra labai svarbios dirbančiųjų ir besimokančiųjų fizinei, protinei ir emocinei gerovei. Jos prisideda prie produktyvumo, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros ir asmeninio augimo, taip pat padeda išsaugoti kultūrinį ir nacionalinį tapatumą. Šios nedarbo dienos yra ne tik patogumo reikalas, bet ir esminė sveiko ir visaverčio pilietiško gyvenimo dalis.

Žemiau pateikiame išsamų sąrašą šventinių nedarbo dienų ateinantiems septyneriems metams. Sąraše šventinės dienos nuo 2024, 2025 ... iki 2031 metų.

Nedarbo dienos 2024 metais (visos):

• Rugpjūčio 15 d. (ketvirtadienis) – Žolinė.
  Ši diena yra laikoma šv. Mergelės Marijos dangun ėmimo švente, tačiau visuotinai priimtina šią šventę vadinti tiesiog Žoline. Pats šventės pavadinimas yra glaudžiai susijęs su žolynais, žolėmis, žoliavimu, o šventės metu už derlių yra dėkojama Motinai Žemei, deivei Žemynai. Žolinių metu į bažnyčią nešamos šventinti lauko ir darželio gėlių puokštės, senais laikais žemaičiai į jas įdėdavo piktdagį, dzūkai – daržovių, ūkininkai į gėlių puokštę – visų javų varpų. Tradiciškai šventė buvo švenčiama visoje Lietuvoje, o lietuviui tai buvo didelė šventė, pasakojama, kad dar per Velykas moterys susitikdavo ir pasitardavo, kaip ruošis Žolinei. Šiais laikais Žolinė yra minima visose bažnyčiose, daug kur vyksta atlaidai. Ši nedarbo diena – universali proga skirtingoms kartoms susirinkti į vieną vietą, pašvęsti ir pasidžiaugti praėjusia vasara. Pasiūlymai Žolinei 2024 >>
   
• Lapkričio 1 d. (penktadienis) – Visų šventųjų diena.
  Lapkričio 1-oji - Visų šventųjų diena, tai svarbi religinė šventė Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių. Ši diena yra skirta pagerbti ir prisiminti šventuosius ir visus tikinčiuosius mirusiuosius. Visų Šventųjų dieną lietuviai paprastai lanko kapines, kad pagerbtų savo mirusius artimuosius, tvarko ir puošia kapus žvakutėmis, gėlėmis ir vainikais. Ši diena katalikų kalendoriuje turi didelę reikšmę ir suteikia žmonėms galimybę išreikšti savo meilę ir pagarbą mirusiems žmonėms. Tai laikas apmąstyti dvasinius ir amžinuosius gyvenimo aspektus. Lapkričio pirmąją, nedarbo dieną Lietuvoje, šeimos nariai dažnai susirenka kartu aplankyti kapų, taip sukurdami kartų vienybės ir tęstinumo jausmą. Nepaisant to, kad ši diena siejama su gedulu, taip pat švenčiamas mirusiųjų gyvenimas ir tikima pomirtiniu gyvenimu. Visų šventųjų diena Lietuvoje yra iškilmingų religinių apeigų ir šeimyninių bei bendruomeninių ryšių išraiškos šventė, pabrėžianti ilgalaikį gyvųjų ir mirusiųjų ryšį.
   
• Lapkričio 2 d. (šeštadienis) – Vėlinės.
  Vėlinės arba Ilgės - mirusiųjų atminimo ir pagerbimo diena, minima lapkričio 2 dieną. Vėlinių pavadinimas kilęs iš lietuviško žodžio „vėlė“, kuris reiškia sielą arba dvasią. Panašiai kaip ir Visų šventųjų dienos metu, per Vėlines tradiciškai yra lankomi mirusiųjų kapai, uždegamos žvakės. Vėlinės - tai metas, kai galime prisiminti ir melstis už visas mirusiųjų sielas, įskaitant ir tas, kurios galbūt nebuvo pripažintos šventosiomis. Tai diena, kai galima apmąstyti mirusiųjų gyvenimą ir išreikšti jiems meilę bei pagarbą. Kai kuriuose Lietuvos regionuose su Vėlinėmis susiję ir tradiciniai papročiai. Pavyzdžiui, įprasta prie stalo užleisti vietą mirusiųjų sieloms ir palikti joms šiek tiek maisto. Ši praktika simbolizuoja tikėjimą, kad mirusiųjų dvasios šią dieną sugrįžta pas savo artimuosius. Vėlinių šventė tarsi papildo prieš tai vykstančią Visų šventųjų dieną, sukurdama dviejų dienų laikotarpį, skirtą prisiminti ir apmąstyti dvasinius gyvenimo ir mirties aspektus.
   
• Gruodžio 24 d. (antradienis) – Šv. Kūčios.
  Šv. Kūčios Lietuvoje yra viena svarbiausių ir didžiausių šalies švenčių. Ji tradiciškai švenčiama gruodžio 24-osios vakarą. Kūčios - tai jaukių šeimos susibūrimų, šventinių valgių ir įvairių papročių laikymosi metas. Krikščioniškajame pasaulyje ši šventė mini Jėzaus gimimą, tačiau ši diena buvo švenčiama ir pagoniškais laikais, kuomet žmonės švęsdavo Saulėgrįžą. Pati svarbiausia Kūčių dalis - vakarienė, kurios metu susirenka visa šeima, pagal seną tradiciją prie vakarienės stalo sėdama patekėjus Vakarinei žvaigždei. Kūčių vakarienei ruošiama 12 skirtingų patiekalų. Tikima, kad Kūčių naktis stebuklinga - manyta, kad naktį prabyla gyvuliai, taip pat yra žinomi įvairūs Kūčių burtai. Po Kūčių vakarienės daug lietuvių dalyvauja vidurnakčio mišiose, kuriose maldomis ir giesmėmis švenčiamas Jėzaus gimimas. Šv. Kūčių šventės atmosfera yra be galo jauki, rami ir pripildyta džiugios Kalėdų dvasios. Kūčios yra šeimos, apmąstymų ir Kristaus gimimo šventimo metas.
   
• Gruodžio 25 d. (trečiadienis) – Šv. Kalėdos.
  Nors Kūčių vakaras užima ypatingą vietą lietuvių tradicijose, Kalėdų diena yra natūralus šventės tęsinys, suteikiantis dar vieną galimybę šeimoms ir bendruomenėms susiburti ir praleisti laiką kartu. Kalėdų dieną šeimos dažnai dalyvauja šventiniuose renginiuose, susiburia prie šventinio stalo, keičiasi dovanomis. Dovanų keitimosi tradicija dažnai prasideda po Kūčių vakarienės ir tęsiasi Kalėdų dieną. Šeimos ir draugai keičiasi dovanomis, o vaikai ypač džiaugiasi sužinoję, kokios dovanos jų laukia, ieško pasislėpusio Kalėdų senelio. Šventės dieną, bažnyčiose gali būti rengiamos specialios Kalėdų dienos pamaldos, tęsiančios Kūčių metu prasidėjusias religines apeigas. Kalėdos – tai laikas, skirtas atsipalaiduoti ir pasimėgauti šeimos ir draugų kompanija.
   
• Gruodžio 26 d. (ketvirtadienis) – Antroji Šv. Kalėdų diena.
  Gruodžio 26-oji yra laikoma antrąja Kalėdų diena ir tai yra valstybinė šventė, nedarbo diena Lietuvoje. Ši diena yra ilgesnio Kalėdų šventimo laikotarpio dalis, pažymima įvairiais renginiais bei tradicijomis. Šeimos dažnai ir toliau renkasi ir leidžia laiką kartu, dalijasi likusiu šventiniu maistu ir mėgaujasi šventine dvasia. Daugelis žmonių pasinaudoja šventinėmis dienomis ir mėgaujasi ilgesnėmis atostogomis. Antrąją Kalėdų dieną žmonės renkasi keliauti, lankyti giminaičius ar tiesiog pailsėti nuo įprastos rutinos.
   

Ilgieji savaitgaliai 2024 metais:

• Lapkričio 1 – 3 d. – trys laisvos dienos nuo penktadienio iki sekmadienio (Visų šventųjų diena, Vėlinės)
• Gruodžio 24 – 26 d. – trys iš eilės laisvos dienos (Šv. Kūčios, Šv. Kalėdos), kurių paskutinė diena ketvirtadienis, dažnai darbuotojai, turintys galimybę pasinaudoti viena papildoma atostogų diena, galės džiaugtis itin ilgu savaitgaliu

Šventinės nedarbo dienos 2024 metais, kurios bus viduryje savaitės:

• Rugpjūčio 15 d. (ketvirtadienis) – Žolinė

Švenčių dienos 2024 metais be papildomų nedarbo dienų:

• Rugsėjo 1 d. (sekmadienis) – Rugsėjo 1-oji
• Spalio 31 d. (ketvirtadienis) – Helovynas

Nedarbo dienos 2025 metais (visos):

• Sausio 1 d. (trečiadienis) – Naujieji metai.
• Vasario 16 d. (sekmadienis) – Lietuvos valstybės atkūrimo diena.
• Kovo 11 d. (antradienis) – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena.
• Balandžio 20 d. (sekmadienis) – Šv. Velykos.
• Balandžio 21 d. (pirmadienis) – Antroji Šv. Velykų diena.
• Gegužės 1 d. (ketvirtadienis) – Tarptautinė darbo diena.
• Birželio 24 d. (antradienis) – Joninės.
• Liepos 6 d. (sekmadienis) – Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena.
• Rugpjūčio 15 d. (penktadienis) – Žolinė.
• Lapkričio 1 d. (šeštadienis) – Visų šventųjų diena.
• Lapkričio 2 d. (sekmadienis) – Vėlinės.
• Gruodžio 24 d. (trečiadienis) – Šv. Kūčios.
• Gruodžio 25 d. (ketvirtadienis) – Šv. Kalėdos.
• Gruodžio 26 d. (penktadienis) – Antroji Šv. Kalėdų diena.

Ilgieji savaitgaliai 2025 metais:

• Balandžio 20 – 21 d. – trijų dienų savaitgalis nuo šeštadienio iki pirmadienio (Šv. Velykos)
• Rugpjūčio 15 – 17 d. – trijų dienų ilgasis savaitgalis nuo penktadienio iki sekmadienio (Žolinė)
• Gruodžio 24 – 28 d. – net penkios iš eilės laisvos dienos nuo Kūčių iki sekmadienio (Šv. Kūčios, Šv. Kalėdos)

Šventinės nedarbo dienos 2025 metais, kurios bus viduryje savaitės:

• Sausio 1 d. (trečiadienis) – Naujieji metai
• Kovo 11 d. (antradienis) – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena
• Gegužės 1 d. (ketvirtadienis) – Tarptautinė darbo diena
• Birželio 24 d. (antradienis) – Joninės

Švenčių dienos 2025 metais be papildomų nedarbo dienų:

• Vasario 14 d. (penktadienis) – Valentino diena
• Kovo 8 d. (šeštadienis) – Moters diena
• Gegužės 4 d. (sekmadienis) – Motinos diena
• Birželio 1 d. (sekmadienis) – Tėvo diena
• Rugsėjo 1 d. (pirmadienis) – Rugsėjo 1-oji
• Spalio 31 d. (penktadienis) – Helovynas