Raudonės pilis ir pilies parkas Jurbarko rajone, Raudonės miestelyje

Informacija atnaujinta: 2024-02-12

Raudonės pilis įkurta Jurbarko rajone (Raudonės miestelyje), dešiniajame Nemuno krante, žvelgiant nuo Kauno pusės. Ji priskiriama rezidencinių pilių tipui.

Pilis pastatyta ant aukšto Nemuno šlaito, todėl iš jos bokšto ir ne tik atsiveria nuostabios panoramos į Nemuno upės apylinkes. Pastatą sudaro trys korpusai, kurių kiekvienas turi po 2 ar 3 aukštus. Korpusai išsidėstęs forma primenančia U raidę. Pilies išskirtinis ženklas 5 apvalūs bokštai, keturi bokštai išsidėstę pilies kampuose, vienas – centre. Raudonės pilis, kaip ir Raudondvario pilies dvaras, pastatyta iš raudonų plytų, kurių nedengia tinkas. Bokštai ir pastatų korpusai papuošti masyviais karnizais, o bokštų viršūnės išmūrytos dantyta forma. Raudonės rezidencinės pilies kompleksas yra įtrauktas į kultūros vertybių registrą.

Iki 2018 metų pastate veikė Raudonės pagrindinė mokykla, tačiau ženkliai sumažėjus mokinių skaičiui, 2018 metų rugpjūčio mėnesį, mokykla buvo likviduota. 

Pilies istorija

Istorikų duomenimis Raudonės pilies istorija prasidėjo apie 1300 metus, tuomet ji statyta, kaip vienas iš gynybinių postų kovose su kryžiuočiais. Renesanso stiliaus pilis Raudonėje pradėta statyti XVI amžiaus paskutiniais dešimtmečiais. Manoma, kad tuo metu Raudonės dvarą iš Žygimanto Augusto, tuomečio LDK didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus gavo to meto žymus pirklys Krišpinas Kiršenšteinas. Įtvirtinti dvaro rūmai – pilis buvo statomi pagal olandų architekto Nornhardto sukurtą projektą.

Septynioliktojo amžiaus antrojoje pusėje statybos darbus pilyje tęsė pilies statytojo pirklio anūkas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas. Jis tuo metu buvo Lietuvos didysis iždininkas ir didysis sekretorius. Pilyje jis įsirengė savo rezidenciją. Išmirus Kiršenšteinų giminei, pilis perėjo jų giminaičių Olendskių žinion, kurie XVIII – XIX amžsiuje keletą kartų pilį perstatė.

1811 metais pilis apdegė, po gaisro ją iš Olendskių giminės įsigijo grafas Platonas Zubovas. Jam šeimininkaujant pilyje buvo pakeistas jos interjeras, iškasti tvenkiniai, pastatytas neogotikinio stiliaus malūnas. Po P. Zubovo mirties pilis atiteko jo dukteriai, vėliau anūkei, kuri ištekėjo už portugalo J. C. de Faria e Castro. 1903 metais buvo atliktas pilies kapitalinis remontas, tačiau pirmojo pasaulinio karo metais pilis buvo nusiaubta ir išgrobstyta. Faria e Castro giminė po karto nebeturėjo lėšų pilies išlaikyti ir ji per varžytines atiteko Lietuvos bankui.
1944 metai pilis buvo smarkiai apgriauta, kai vokiečių kariškiai susprogdino didžiausiąjį, pietinėje pusėje esantį bokštą, o šis virsdamas sugriovė dalį pietinės dalies korpuso.
1965 metais buvo įvykdyti pilies atstatymo darbai, po jų pilyje įsikūrė Raudonės pagrindinė mokykla. Deja įkuriant klases mokiniams buvo sunaikintas istorinio interjero unikalumas. Dar po keleto metų buvo atstatytas ir didysis pilies bokštas.

Apsilankymas pilies bokšte

Didysis, 33,5 metrų aukščio, Raudonės pilies bokštas yra atviras lankytojams. Pakeliui į bokšto viršunę, nuo kurios atsiveria nuostabi Nemuno ir Raudonės miestelio panorama, lankytojai gali apžiūrėti ekspoziciją, kuri nuolat keičiasi.

*Atnaujintą informaciją apie lankymosi laikus ir kainas rasite oficialioje svetainėje

Kiti pasiūlymai Jurbarko rajone arba netoliese

Sodyba - "Klumpės malūnas"
Seredžiaus sen., Jurbarko rajonas