Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus. Vienybės aikštė
Informacija atnaujinta: 2024-02-12
Vytauto Didžiojo karo muziejus
Kariškai istorinis, Kauno valstybinis istorijos, o dabar Vytauto Didžiojo karo muziejus, per daugiau nei 100 metų buvo puoselėjamas savų ir naikinamas svetimų. Nuo pat idėjos pradžios, Lietuvos kariuomenė kruopščiai rinko eksponatus ir jų dėka šiandien ir turime muziejų. Šalia dega amžinoji ugnis simbolizuojanti neišblėstančią karių drąsą, atsidavimą ir tikėjimą savo pašaukimu ginti šalį. Nors šiai dienai muziejus yra įsikūręs pastate, kuris buvo suprojektuotas vienų geriausių to meto architektų, o įėjimą saugo Tiškevičių dovanoti liūtai, viskas prasidėjo paprastame mediniame pastate.
Muziejaus įkūrimas
Nors nuo idėjos iki realaus projekto įgyvendinimo teko įveikti ne vieną kovą dėl Nepriklausomybės, kariuomenės vadai stengėsi, kad karo muziejus būtų atidarytas. Praėjus metams nuo muziejaus atidarymo buvo išleistas įsakymas, skelbiantis muziejų bendrų visos kariuomenės reikalu. Kariuomenės vadovybė įsakė visiems dalinių vadovams atvykti į Kauną ir pasitarti dėl eksponatų rinkimo strategijos. Buvo nutarta daugiau dėmesio skirti ginklams, vežti įvairiausius karių rankraščius, nuotraukas, paveikslus, apdovanojimus, pažymėjimus ir viską, kas susiję su kariais, jų identitetu, išgyvenimais ir kariška rutina. Galima tik įsivaizduoti, koks svarbus šis projektas buvo tuometinei Lietuvai, jei prie Vytauto Didžiojo muziejaus kūrimo prisidėjo ir politikai. Karo apsaugos ministras prašė Lietuvos karių saugoti senąją Lietuvos istoriją ir rinkti viską, kas liko ten, kur jie gyvena ar tarnauja. Karo muziejuje vyravo knygnešių veiklos ir Pirmojo pasaulinio karo okupacijos temos. Muziejus pasakojo ne tik apie karybos subtilybes, bet ir apie žmonių naikinimo mastą ir to kaltininkus.
Vienybės aikštė
Artėjant prie Karo muziejaus pamatysite renovuotą, kupiną studentų, vaikų ir miesto gyventojų klegesio Kauno vienybės aikštę. Aikštės architektūra yra unikali ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje. Architekto Vlado Stausko (1932 12 21-2014 11 19), kuris buvo vienas iš 1960 metais parengto pirmojo aikštės projekto kūrėjų, teigimu, architektai tyrinėjo net renesansinių aikščių pavyzdžius ir principus kaip kuriama jų erdvė, kad sukurtu unikalią vietą. Vienybės aikštė buvo unikali Lietuvos mastu tuo, kad šio urbanistinio kūrinio horizontaliai einančias plokštumas galima skaidyti į 4 dalis. Pagrindinė numatyta tarsi reprezentacinė dalis. Kitoje Simono Daukanto gatvės pusėje išsidėstę kitos dvi plokštumos. Kurių viena pietinėje pusėje ties KTU centrinių rūmų pastatu, ji buvo numatyta kaip vieta statyti automobiliams. Rytinėje gatvės pusėje tapo skveru, kadaise po ja planuota daryti požeminę automobilių statymo aikštelę, vėliau tos minties atsisakyta. Senosios Vienybės aikštės centre, okupacijos metais stovėjo Lenino skulptūra.
2020 metų gegužės mėnesį po tris metus trukusios rekonstrukcijos atnaujinta Vienybės aikštė buvo atverta miestiečiams ir miesto svečiams. Vėliau Kauno Vienybė aikštė ir jos projektas pelnė ne vieną tarptautinį architektūros ir dizainos apdovanojimą.
Ką saugo Vytauto Didžiojo Karo muziejus?
Karo muziejaus rūmai slepia ne vieną istoriją. Aplankę muziejų galėsite apžiūrėti:
- Pasaulinės ginklų istorijos ekspoziciją.
- Naujausių laikų karybos technikos ekspoziciją, kuri apima Lietuvos okupacijos laikotarpį ir tęsęsi iki pirmųjų savanorių atsiradimo.
- Antisovietinio ir antinacistinio pasipriešinimo Lietuvoje ekspoziciją.
- „Lituanicos“ skrydžio memorialą ir sužinoti apie kariuomenę taikos metu.
- Pirmojo pasaulinio karo ir nepriklausomybės kovų eksponatus.
- Sukilimams skirtą ekspoziciją.
- LDK karybos istorijos ginklus.
- Priešistorinės Lietuvos kovų įrankius.
- Vytauto kapela, kurioje rasite 30-ties Lietuvos vadovų portretų galeriją.
Po pasivaikščiojimo rūmuose Jūsų lauks muziejaus sodelis, kuriame išgirsite 35-ių varpų muziką, pasigrožėsite iškiliausių Lietuvos žmonių biustais, pamatysite knygnešių sienelę ir prisiminsite vieną seniausių Lietuvos amatų - kryždirbystę. Sodelyje pastatyti kryžiai, kurie skirti atminti žuvusiems už Lietuvos laisvę.
Aktualią ir antaujintą informaciją apie muziejaus darbo laiką ir kainas rasite muziejaus interneto svetainėje
Kontaktai ir informacija
| Adresas | K. Donelaičio g. 64, Kaunas |
| Telefonai | +370 37 320765 |
Kiti pasiūlymai Kaune arba netoliese
Daukšiagirės k., Prienų rajonas
Kaunas, Kaunas
Padainupys, Kauno rajonas